.jpg)
Rankų darbo produktas „made in Lithuania“. Variniame alembike distiliuotas Lietuvos pievų, sodų ir daržų augalų vanduo. Tiksliau, šešių augalų hidrolatų mišinys.
Vienetinis ir, deja, niekur neparduodamas dalykas. Jis ilgai džiugino ir dėl savo gerumo buvo labai taupomas, todėl 100 kartų vertas būti įvertintas viešai. Ačiū nuostabiajai fėjai, kurios rankų šiluma sugeba sušildyti bet ką, prie ko prisiliečia :)
Lietuviškas gėlių vanduo kvepia švelniai ir neįkyriai, kaip mūsų lietuviška pieva, o ne sodrių aromatų pripildytas žiedų kilimas kur nors aukštai kalnuose.
Nežinia, kaip tai pavyko išgauti (tikriausiai gamybinė paslaptis), bet šis gėlių vanduo išsiskiria ypatingu minkštumu. Tokio minkštumo, jog net sunku patikėti, kad į jį nėra papildomai pridėta alavijo sulčių ar glicerino. Bet tikrai ne.
Gėlių vandens sudėtis:
- Juozažolės - dezinfekuoja, gydo, stiprina imuninę sistemą,
- Ramunėlės - pasižymi raminančiu, priešalerginiu, antioksidaciniu poveikiu,
- Medetkos - saugo odą nuo uždegimų, veikia šiek tiek sutraukiančiai,
- Gelsvės - greitina odos gijimą, šalina odos dėmes,
- Levandos - ramina, reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, dezinfekuoja ir gydo spuogus,
- Raudonieji dobilai - regeneruoja, atgaivina stipriai pažeistą odą, mažina odos pleiskanojimą.
Paprastai turėdama tikrą, normalų hidrolatą, o ne mineralinį vandenį, jį išpurškiu gana greitai. O ir šiaip mėgstu purkšti daug, kad veidas būtų stipriai drėgnas.
Šis hidrolatas, neįskaitant „Kvapų namų“ čampakų ar tuberozų hidrolatų, dėl savo gerumo buvo labai taupomas. Nestabdomai purškėjai tai buvo didelis iššūkis, kai kaskart į rutininį veiksmą turi būti įjungiamas protas. Bet tik valios dėka ir naudojant labai taupiai, jo užteko daugeliui mėnesių ir dabar dar likęs nedidelis likutis.
Pasirinkau jį naudoti ryte, kuomet prieš įtemptą darbo dieną pora purkštelėjimų hidrolato, kuris ant odos nugula kaip šilkinė dulksna.
Nerealus ir gaila, kad baigiasi :(
0 komentarai (-ų)